- vienširdis
- vienšir̃dis, -ė adj. (2) I, KŽ; Sut1, Sut, S.Dauk, N, Vd vienaip manantis, bendramintis, vieningas: Vienširdis, vienos nūmonios D.Pošk. Anuodu vienširdžiu J. Vienširdžiai vyskupai apsisakė už apaštolišką mokslą Gmž.
vienširdžiaĩ adv. KI216,350, K, Rtr, NdŽ, KŽ, vienšir̃džiai KI216; H, H169, R, R114, MŽ, MŽ149, N, M, L: Jie visi turės Pono Dievo vardo melstis ir jam šlūžyt vienširdžiai RBSof3,9. Minios… klausėsi vienširdžiai ir matė ženklus, kuriuos jis darė SkvApD8,6. Kone vienširdžiai visi čia sutarė viešpačiui karaliui pritariantį atsiliepimą duoti Kel1865,23.
Dictionary of the Lithuanian Language.